| Š. m. spalio 26 – 27 dienomis Gargduose J. Lankuio vieosios bibliotekos konferencij salje vyko mokslin konferencija „Krikionybs raidos Vakar emaitijoje kontekstai“, skirta 590 – osioms emaii vyskupysts krimo metinms paymti. Konferencij sureng emaii akademija, Klaipdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Gargd krato muziejus, Vilniaus dails akademija, Lietuvi katalik mokslo akademijos Klaipdos skyrius.
Konferencija prasidjo spalio 26 d. 10 val. Susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Gargd krato muziejaus direktor, Klaipdos rajono ir savivaldybs valdios atstovai. Konferencij atidar ir sveikinimo od tar Teli vyskupas doc. dr. J. Boruta SJ. Savo sveikinimo kalboje ekscelencija konferencijos dalyviams kalbjo apie parapijos krim ir struktr. Jis primin, jog parapija – esmin Banyios gyvenimo lstel ir i dien pasaulyje. Parapijos bendruomen, vadovauja vietos vyskupo paskirto vadovo – klebono, meldiasi kartu ir nuolat igyvena ry su pradu – Kristumi. Baigdamas savo sveikinimo od, kartu ir praneim, Teli ganytojas linkjo visiems konferencijos dalyviams skmingo darbo ir puiki rezultat nagrinjant vairias problemas i istorins perspektyvos ir tai velgiant i dien pasaulio akimis. Po Teli vyskupo susirinkusiuosius sveikino Klaipdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktor Pocyt, Gargd parapijos klebonas kan. J. Paulauskas.
Po sveikinim buvo skaitomi moksliniai praneimai. Klaipdos universiteto Katechetikos katedros vedjas kun. doc. dr. Arvydas Ramonas kalbjo apie ventj apatal Pauli kaip pirmj krikionikj bendruomeni, tapusi vyskupij ir parapij centrais, krj. Klaipdos universiteto ir Teli vyskupo V. Boriseviiaus kunig seminarijos dstytojas kun. dr. Darius Trijonis skait praneim apie parapij krimsi ir j struktr pirmaisiais krikionybs amiais. Teli vyskupo V. Boriseviiaus kunig seminarijos dstytojas kan. lic. Andriejus Sabaliauskas pristat tem „Parapijos pastoraciniai ypatumai“, nagrindamas parapijos, kaip svarbios Banyios lstels gyvenimo ypatumus ir veiklos kryptis. Apie konfesionalizacijos koncepcij ir Banyios istorijos tyrimus isamiai kalbjo Darius Barasa i Klaipdos universiteto. Krikionybs raidos Vakar bei Pietvakari emaitijoje XV a. pabaigos – XVI a. vidurio kontekstus kalbjo Klaipdos universiteto docentas dr. Vacys Vaivada. Isamiai plaius savo tyrinjimus apie religin sinkretizm Vakar emaitijoje XVI – XVII a. pateik Klaipdos universiteto docentas dr. Rimantas Balsys. Apie Klaipdos krato ventvietes: tarp Katalik Banyios ir senj tikjim praneim skait Kauno Vytauto Didiojo universiteto dstytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, o Marijos garbinimo atspindius emaitijos liaudies dailje aptar etnologas Stanislovas Gutautas. Baigiantis pirmajai konferencijos dienai Gargd v. Arkangelo Mykolo banyioje buvo atidaryta paroda: „Gargd banyia ir parapija XVI – XVIII a.“, kuri susirinkusiesiems pristat Gargd krato muziejaus darbuotojas Egidijus Miltakis.
Antroji konferencijai skirta diena – spalio 27 d. buvo pradta Klaipdos universiteto atstovs Monikos Benetyts praneimu: „Dl klientels svokos: XVI a. II puss Dorohostaiski gimins pavyzdys“. Apie Vain tak ir veiklos svarb emaitijos raidai bei istorijai XVI a. II pusje kalbjo Sigita Burnyt, o Krikionybs sitvirtinimo Vakar emaitijoje aspektus aptar Kretingos muziejaus atstovas Julius Kanarskas. Klaipdos universiteto docent dr. Roma Bonkut perskait savo paruot dom ir isam praneim apie J. A. Pabros raytin palikim, saugom K. Pemkaus bibliotekoje. Kaip visada gyvai ir labai domiai surinkt tyrinjim mediag pristat Lietuvi literatros ir tautosakos instituto mokslin bendradarb etnolog Graina Kadyt, skaiiusi praneim apie emaii vyskupijos toponimik patarlse pagal vyskup M. Valani. Lituanistin tradicij evangelik banyi knygose, remiantis Juodkrants banyi knygomis, XVIII a. vid. – XX a. aptar Klaipdos universiteto docent dr. Nijol Strakauskait. Po vis perskaityt praneim konferencijos dalyviai igirst mokslin mediag aptar diskusijose, po kuri i mokslin konferencija buvo baigta, o jos dalyviai isiskirst atsisveikindami iki kit susitikim.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
|